 Vengrija- vidutini¹kai i¹sivysèiusi, pramoninė-agrarinė, jautri u¾sienio ūkinei situacijai ¹alis. ©alis neturtinga ¾aliavų ir ir energijos ¹altinių at¾vilgiu, jos teritorijoje i¹gaunama nafta, gamtinės dujos, boksitai, anglis, kaolinas, zeolitas, perlitas, bentonitas bei statybinėje pramonėje naudojami andezitas, riolitas, tufas, kalkakmenis, taèiau ji priversta importuoti reik¹ming± kiekį ¾aliavų.
Vengrijoje ma¾daug du treèdaliai GDP gaunami i¹ paslaugų sferos. ©ios sferos ribose ypating± reik¹mê turi finansinė veikla, nekilnojamo turto sandoriai, ekonominės paslaugos, o taip pat visuomeninės paslaugos (valdymas, ¹vietimas, sveikatos apsauga, socialinis aprūpinimas). Pramonė, kuri pirmiausiai paremta perdirbimo pramone, sukuria ma¾daug ketvirtadalį bendrojo nacionalinio produkto. Santykinai ma¾a, 4-5 procentus sudaranti ¾emės ūkio bei statybos pramonės dalis.
GDP augimo tempai gana stabiliai, 1,5-2% -ais vir¹ija ES-15 vidurkį, nors naujų prisijungusių ¹alių tarpe Vengrijos augimo tempai vertinami kaip palyginti nery¹kūs. Pernai palankių tarptautinių s±lygų poveikio rezultate pasibaigė nuo 2001 metų stebima lėtėjimo tendencija. 4%-ų augimas ai¹kinamas ma¾daug 5% pramonės ir statybos pramonės augimo tempu ¹alia ¾emės ūkio pridėtinės vertės i¹skirtinio, 36%-ų augimo, kai tuo tarpu didesnės dalies paslaugų sektoriaus ¹akų augimas buvo gerokai lėtesnis u¾ vidurkį (i¹skyrus perve¾imus ir sandėliavimus).
|
